Ar per daug mokymosi kenkia vaikams?

Tyrimas atskleidžia, kad vaikai, turintys skaitymo ir rašymo sunkumų, mokymuisi skiria keturis kartus daugiau laiko nei jų bendraamžiai.

Įsivaizduokite vaiką, kuris po pamokų, užuot žaidęs su draugais ar užsiėmęs mėgstama veikla, turi praleisti ilgas valandas prie knygų ir sąsiuvinių. Deja, tai – realybė daugeliui vaikų, patiriančių skaitymo ir rašymo sunkumų. Šie vaikai ne tik ilgiau ruošia pamokas, bet ir lanko papildomus užsiėmimus su specialistais, tokiais kaip logopedai ar specialieji pedagogai.

Neseniai mūsų disleksijos centro atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai su mokymosi sunkumais namų darbams skiria žymiai daugiau laiko nei jų bendraamžiai. Pavyzdžiui, net 50% neurotipinių vaikų namų darbams skiria iki vienos valandos per dieną, tuo tarpu vaikų, turinčių skaitymo ir rašymo sutrikimų, tik kas trečias skiria panašiai laiko pamokoms (1-2 val). 50 procentų apklaustųjų teigė, kad namų darbams skiria 2–3 valandas, o likusieji net 4 valandas per dieną!

Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys mokymosi sutrikimų, dar lankosi pas papildomą ugdymą teikiančius specialistus, kas laiką, skiriamą per dieną, prailgina dar mažiausiai viena valanda. Taigi tampa akivaizdu, kad kol kiti bendraamžiai gali užsiimti papildoma veikla (būreliai, laikas su draugais ar šeima), vaikai, turintys mokymosi sunkumų, visą laiką praleidžia prie pamokų.

Per didelis krūvis gali kenkti vaikų emocinei ir psichinei sveikatai.

Tyrimai rodo, kad toks didelis krūvis gali turėti rimtų pasekmių vaikų emocinei ir psichinei sveikatai. Jiems gali pasireikšti nerimas, depresija, žema savivertė. Be to, nuolatinis stresas gali neigiamai paveikti jų gebėjimą susikaupti, mokytis ir įsiminti informaciją. Galiausiai visiškai dingsta motyvacija mokytis, o būtent ši savybė, mokslininkų išskiriama, kaip pati svarbiausia siekiant akademinių rezultatų.

Ką daryti?

Gera žinia, kad išeitis yra. Tie patys moksliniai tyrimai parodė, kad ryšys tarp laiko, skiriamo namų darbų darymui, ir akademinių rezultatų nėra tiesioginis. Pasirodo, kad kaip ir visur gyvenime yra reikalingas balansas. Vaikams, nepaisant jų sunkumų, reikia laiko žaisti, bendrauti su draugais ir užsiimti mėgstama veikla. Gera emocinė būklė yra tokia pat svarbi mokymosi sėkmei, kaip ir pats mokymasis.

Todėl vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, būtina riboti laiką, skiriamą pamokų ruošimui. Tai yra griežtai apriboti laiką, skiriamą namų darbams ir laikytis nustatytų ribų. Pradinukams šis laikas tikrai neturėtų būti ilgesnis nei valanda (ypač suprantant, kad vaikas jau buvo tą dieną dar ir pamokoje su specialistu). Pasikalbėkite su mokytojais, informuokite juos apie šį metodą, paaiškinkite, kad jūsų vaikui yra per sudėtinga atlikti tiek namų darbų ir jūs nuo šiol darysite tik tiek, kiek spėjate per valandą.

Visų pirma, svarbu atpažinti ir suprasti vaikų patiriamus sunkumus. Tėvai ir mokytojai turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų palankią mokymosi aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir motyvuoti. Būtina riboti namų darbų kiekį ir skatinti vaikus užsiimti jiems patinkančia veikla.

Laiką, kurį praleisdavote kartu ruošdami pamokas su vaikais (o mes juk žinome, kokia „nuostabi“ emocinė atmosfera tvyro tuo metu kambaryje), skirkite stalo žaidimams, kurie lavina kalbą, atmintį ir reakciją.

Vaikystė yra laikas žaisti, tyrinėti ir atrasti. Neslėpkime vaikų po mokslo knygomis – leiskime jiems džiaugtis gyvenimu!